Apie futbolą ir ne tik su ilgamečiu Kazlų Rūdos „Šilo“ komandos gynėju Dariumi Gabuževičiumi.

Apie futbolą ir ne tik su ilgamečiu Kazlų Rūdos „Šilo“ komandos gynėju Dariumi Gabuževičiumi.

Ilgametis Kazlų Rūdos “Šilo” gynėjas – Darius Gabuževičius teigia, kad “ komandos žaidėjams startas I lygoje atveria galimybes būti matomiems nacionaliniu mastu”

 

Iki 2013 m. Lietuvos futbolo čempionato I lygos starto lieka vis mažiau laiko. Negalutiniais duomenimis, Kazlų Rūdos „Šilas“ sezoną pradės balandžio 9 d. rungtynėmis su Vilniaus VMFD „Žalgiriu-3”. Kazlų Rūdos ekipa, vadovaujama stratego Sauliaus Vikerto kruopščiai ruošiasi čempionatui tikrindama komandos pasirengimą kontrolinėse dvikovose. Viena jų numatoma šį penktadienį Vilniuje, futbolo fanų stadione, kur 18 val. “Šilo” varžovais bus būsimi lygos konkurentai FK “Trakai”. Apie šių metų rengimąsi čempionatui, perspektyvas Kazlų Rūdos futbolininkams, galų gale tiesiog apie futbolą ir ne tik kalbamės su ilgamečiu Kazlų Rūdos „Šilo“ komandos gynėju Dariumi Gabuževičiumi.

 

- Taigi, kada pradėjote žaisti futbolą? Kuriose komandose teko rungtyniauti?

- Į Kazlų Rūdą atvykau iš Marijampolės. Tuomet buvau trečioje klasėje. Pradėjau lankyti futbolo treniruotes pas V.Kirtiklį. Žinoma, savarankiškai futbolą žaidžiau ir anksčiau. Didžiąją sportinės karjeros dalį žaidžiau ir kaip matote tebežaidžiu „Šile“. Tiesa, besimokant aštuntoje klasėje buvau pakviestas į specializuotą futbolo grupę Marijampolėje, teko žaisti „Sūduvos“ jaunių gretose.

- Kas paskatino Jus rinktis būtent futbolą? Mat Lietuvoje esti tokių sporto šakų, kurios priskiriamos net religijai...

- Teko išmėginti daugelį sporto šakų: ir tą patį krepšinį, lengvąją atletiką, plaukimą ir pan... Futbolas tiesiog natūraliai „prilipo“ ir kaip rodo sukaupta daugiametė patirtis, yra nepakeičiama sporto šaka.

- Siekdami pamėgtos sporto šakos meistriškumo aukštumų ko gero neišvengiamai visi turėjome futbolo dievukų. Kuris futbolininkas ir kuo labiausiai Jums imponavo? Gal ir dabar toks yra?

- Daugiausia imponuodavo krašto gynėjas, italas Paolo Maldini, kuris visą savo sportinę karjerą žaidė „Milane“. Šiai dienai tokių futbolininkų, kurie sugebėtų visą karjerą žaisti viename klube vargu ar rasime. Dabar futbolo vertybių skalė sukasi apie komerciją, kaip matome noro atstovauti savam kraštui, būdingo vyresnei kartai, liko mažai.

- Artėja Lietuvos futbolo I lygos čempionato startas. Ar galite palyginti praėjusių ir šių metų pasirengimo laikotarpį?

- Pirmiausia tai komanda pasipildė naujais aukštos klasės žaidėjais, savo ruožtu padidėjo ir konkurencija į tą pačią žaidybinę poziciją, o tai natūraliai verčia visus pasitempti. Kiekvienam sudarytos sąlygos dalyvauti aukštesnėje lygoje, ko Kazlų Rūdos futbolas niekada neturėjo. Vieniems žaidėjams galbūt bus tai vienas paskutinių sezonų, kitiems – tam tikra prasme „pakilimo takas“, savęs išbandymas, galimybė būti matomam nacionaliniu mastu.

- Kokių turite dar pomėgių be futbolo?

- Neapsiriboju vien futbolu, apskritai domiuosi ir elitinio sporto rezultatais. Laisvalaikiu mėgstu ir pažvejoti, ir pagrybauti, žodžiu aktyvus poilsis gamtoje.

- Kokios įsimintiniausios Jūsų rungtynės kaip futbolininko ir kaip futbolo žiūrovo? Kuo?

- Kaip žaidėjo įsimintiniausios varžybos su Alytaus „Dainava“, kurią įveikėme berods rezultatu 1:0 ir tai mums užtikrino Lietuvos jaunių čempionų vardus. Tiesa, tuomet rungtyniavau kaip minėjau „Sūduvos“ komandoje. Pagal to meto sporto sistemą būdami jauniais gavome suaugusių pirmus atskyrius. Na, o kaip žiūrovui neišdildomą įspūdį paliko gyvai stebint mačą tarp tuometinio Mažeikių „Romaro“ ir Marijampolės „Žydriaus“. Mažeikiškiams truks plyš reikėjo pergalės ir net užkulisiai viskas buvo daroma, kad „Romaras“ laimėtų... Marijampolės komandoje tuomet žaidė S.Vikertas ir S.Buivydas (aut.past.- buvęs „Šilo“ vartininkas). „Romarui“ neišėjo laimėti ir buvo labai džiugu, kai sportinis pyktis visgi nusvėrė pinigus...

- Kaip šeima vertina tokį Jūsų pomėgį? Visgi treniruotės, varžybos „suvalgo“ daug laiko...

- Na, šeima žinojo, kad turės konkurentą - futbolą dar 1991 metais. Džiugu, kad yra supratimas, palaikymas ir galiu gyvenime viską suderinti.

- Ką rinktumėtės: 5 min buvimą aikštelėje pilnose tribūnose žiūrovų ar rungtyniauti abu kėlinius, bet pustuščiame stadione?

- Kiek bebūtų žiūrovų visada svarbu, kad tai būtų tikri gerbėjai, o tikri tie, kurie ne tik pergalėmis džiaugiasi, bet palaiko kai komandą ištinka ir nesėkmės. Sezonas patikrina, kas yra kas...

- Žaidžiate gynėjo pozicijoje. Kaip manote, kurioje pozicijoje sunkiausia rungtyniauti? Kodėl?

- Kiekvienoje pozicijoje sunku rungtyniauti jei dirbama maksimaliai intensyviai. Futbolas – komandinis žaidimas, kiekviena pozicija turi savo funkcijas, savo atsakomybės lauką.

- Ko palinkėtumėte sau ateinančiame sezone?

- Be abejo, kad laikytų kojos ir sėkmingai baigtųsi sezonas, o galbūt ir karjera...

- Ką gi, dėkoju už pokalbį, sėkmės ateinančiame sezone!