Interviu su Kazlų Rūdos “Šilo” komandos strategu Sauliumi Vikertu

Interviu su Kazlų Rūdos “Šilo” komandos strategu Sauliumi Vikertu

Palaipsniui aiškėja LFF I lygos čempionato, kuris prasidės balandžio mėnesį, visų šios lygos komandų geografija. Paskutinėmis žiniomis, apeliaciniame LFF komiteto posėdyje I lygos, kurioje pirmąkart startuos Kazlų Rūdos “Šilas”, licencijos suteiktos dar dviems klubams – “Trakams” ir Radviliškio “Lokomotyvui”. Šios lygos licencijas be Kazlų Rūdos komandos jau turėjo „Nevėžis", Jonavos „Lietava", „Šilutė", „Kėdainiai", Vilniaus „Žalgiris-3", Kauno „Spyris". Taigi, sklaidantis rūkui dėl dalyvaujančių komandų šiame čempionate, kaip ir žadėjome, kalbiname Kazlų Rūdos “Šilo” komandos strategą Saulių Vikertą.

- Prie komandos vairo esate antri metai. Kaip vertinate „Šilo“ nueitą atkarpėlę?

- Tik teigiamai. Kodėl? Daug kam kėlė nuostabą faktas, kad nedideliame miestelyje galima suburti komandą tik iš vietos žaidėjų ir deramai atstovauti Lietuvos futbolo čempionato antroje lygoje. Kaip parodė varžybų rezultatai, komanda toli gražu nepadarė gėdos miesteliui.

- Kokie komandos planai šiais metais, kokie keliami jai tikslai?

- Tiek rėmėjai, tiek patys sau iškėlėme tikslą – ne žemiau nei turnyrinės lentelės vidurys. Kaip bebūtų, išėjus aikštėn tikslas vienas – nugalėti!

- Kaip manote, kokios komandos stipriosios pusės?

- Manau, kad kolektyvinė dvasia, kovingumas, išskirtinis charakteris ir begalinis noras ginti Kazlų Rūdos garbę, yra tie svertai, padėsiantys komandai išlikti tvirtai visais varžybinės veiklos atvejais.

- Kaip galvojate, ko reikia komandai norint pritraukti sėkmę?

- Sėkmė aplanko tuos, kas trokšta nugalėti ir deda tam maksimalias pastangas. Tikiu, kad visų su komandos veikla susijusių grandžių (rėmėjai, komanda, gausus žiūrovų palaikymas) darnus darbas bus raktas į Kazlų Rūdos „Šilo“ sėkmę.

- Kaip vyksta komandos rengimąsis Lietuvos futbolo I lygos čempionatui?

- Viskas vyksta sklandžiai pagal planą. Be įprastinių treniruočių, savaitgaliais numatytos kontrolinės dvikovos su pajėgiomis Lietuvos A ir I lygų futbolo komandomis. Kaip I lygos komanda ir treniruočių sąlygomis skųstis negalime. Sudarytos galimybės treniruotėms Kazlų Rūdos K.Griniaus gimnazijos sporto aikštyne, Sporto centro salėje, Bagotosios dirbtinės dangos stadione, Bioprojektas sporto klube.

- Kaip Jūs atėjote į futbolą? Kaip tapote treneriu?

- Kamuolys mano gyvenimo draugu, palydovu tapo jau nuo 5-6 metų. Tiesa, iki 6 klasės futbolo mokiausi savarankiškai, apie treniruotes tik pasvajodamas, nes tuomet Kazlų Rūdoje vaikams lankyti futbolo treniruotes sąlygų dar nebuvo. Po 5 klasės išvykau į Panevėžio sporto mokyklą – internatą. Detaliau pasakojant ko gero būtų galima ir knygą parašyti, bet pasakysiu tik tiek, kad teko atstovauti ir Lietuvos jaunimo rinktinėms, taip pat teko nemažai rungtyniauti ir tuometinės Sovietų Sąjungos turnyruose, čempionatuose. Kaip treneris dirbau su „Šilo“ komanda su pertraukomis ir anksčiau. Pastaraisiais metais susiklostę palankios aplinkybės, o taip pat nuolatinis noras atgaivinti Kazlų Rūdos futbolą, paskatino baigti UEFA B licencijos kursus ir įgyti trenerio diplomą.

- Kokia įsimintiniausia Jūsų pergalė kaip žaidėjo ir kaip trenerio?

- Kaip žaidėjo įsimintiniausias iškovotas 1987 m. Lietuvos čempiono vardas rungtyniaujant Tauragės „Taure“. Kaip treneris negalėčiau įvardinti kokios nors dvikovos kaip išskirtinės. Tikiu, kad pergalės dar priešaky, nes akivaizdu, šiai dienai komanda juda dideliais žingsniais pirmyn.

- Kur geriau: aikštelėje ar už jos ribų? Kodėl?

- Be abejo aikštelėje, nes tik joje esi gyvas futbolu ir emocijomis, kurių nepalyginsi su jokiomis atostogomis ar kitais gyvenimo malonumais.

- Sporte dažnai taip būna: jei komandai sekasi, visi kelia ją į padebesius, jei ne – tokia pat jėga bando sumaišyti su žemėmis... Neretai viską bandoma „nurašyti“ ant trenerio. Kaip galvojate, koks trenerio vaidmuo, jo indėlis į komandą?

- Atvirai galiu pareikšti, kad jeigu dirbant su komanda nėra pašalinių trukdžių, leidžiama pilnai spręsti komandos komplektacijos, darbo metodų ir kt. klausimus, už visus nuveiktus darbus treneris ir prisiima atsakomybę. Kas tą darbą dirba, tas už jį ir atsako.

- Didžiausia Jūsų svajonė per artimiausius 5 metus…?

- Apie svajones galima kalbėti tas, kurios gana atvirai diskutuojamos. Taigi, viena jų ta, kad Kazlų Rūdoje atsiras naujas, modernus futbolo stadionas kartu su treniruočių aikšte. Taip pat viliuosi, kad bus sutvarkyta futbolo piramidė pradedant vaikų, baigiant suaugusių futbolu tam, kad būtų užtikrintas komandos ilgalaikis egzistavimas.

- Ar tenkina aplinkinių žmonių palaikymas įgyvendinant užsibrėžtus tikslus?

- Šiai dienai viskas vyksta labai sklandžiai, rutuliojasi ta linkme, kad komanda egzistuotų ne vienerius metus. Nesiimsiu vardinti atskirų žmonių, bet visi, kurie yra komandos aplinkoje, tikrai nuoširdžiai dirba savo darbą. Ačiū Jums visiems!

- Ir pabaigai, ko tikitės iš futbolo sirgalių?

- Pirmiausia norėčiau padėkoti Kazlų Rūdos sirgaliams už puikų palaikymą praeitame sezone. Tai patys geriausi ir nuostabiausi sirgaliai! Šiame, dar didesniais iššūkiais nutviekstame sezone norisi tikėtis dar gausesnių sirgalių pajėgų ir komandos palaikymo tiek pergalių džiaugsme, tiek pralaimėjimų kartėlyje.

- Dėkoju už pokalbį.